Slider

3 NAUJI PRAIMERIAI IŠ MAYBELLINE

8/23/2018


"Just prime and stay fine!" - tokią žinutę man paliko Maybelline komanda siuntinuke su trijais naujais praimeriais. Aš praimerių neturiu ir nenaudoju, bet tikrai be reikalo to nedariau, nes kuomet mano makiažo rutinoje jie atsirado, supratau, kad jie tikrai padeda makiažui ne tik išsilaikyti ilgiau, bet duoda ir dar kitokių pliusų. Rugsėjo mėnesiui Maybelline siūlo mums įprasti naudoti praimerius ir šitaip pasilengvinti sau gyvenimus. Išties geras pasiūlymas. Kompanija siūlo tris skirtingus praimerius: sausai odai drėkinantį, riebiai odai poras sutraukiantį ir visokioms odoms - pieštuką pavadintą master blur stick. Tad nei vienas odos tipas neliko nuskriaustas, o ir pagal konsistenciją yra iš ko rinktis: kam nepatinka kreminė, gali rinktis pieštukinę. Viskas labai paprasta. Pakalbėkime apie kiekvieną iš jų. 

Nusipirkau apelsiną. Ne fotosesijai, o norėjau padaryt tą "bajerį", kai ant apelsino žievelės išbando skystas pudras su praimeriais ir be jo. Tikriausiai esate matę. Pradėjau ten konstruot ir užsiiminėt tokia alchemija, tačiau vėliau supratau, kad "ką aš čia nusišneku". Mūsų oda net ne apelsino žievė ir visiškai į ją nepanaši, praimerius ne ant apelsino naudosiu, tai kam testuot ant jo. :D Taip ir liko jis tik gražus papuošimas fotosesijai, o po to sultinga vitaminų bomba po jos. :D
Taigi. Lets go. Pilkoje pakuotėje rasime praimerį, skirtą sutraukti poroms. Kadangi išsiplėtusios poros yra riebiaodžių problema, kadangi aš riebiaodė ir turiu taip pat šią problemą, man ši bazė buvo aktuali. Kuomet pasidažau pudra veidą, tos poros labai išryškėja ir dar labiau matosi. Bet man blondinei nei į galvą nešovė mintis, kad gal reiktų pabandyti kokį praimerį. Kaip gerai, kad Maybelline pagalvojo už mane. :D Žodžiu, šitas produktas buvo pirmasis, kurį išmėginau. Bazės konsistencija kreminė, aš ją vadinu šilkine, nes kai ją tepi, veidas pasidengia tokiu švelniu švelniu sluoksniu, atrodo, kaip kad pleduką glostytum po to, o ne savo veido odą. :D Tas švelnumas padeda po to visiems dedamiems produktams geriau dengtis ir sklaidytis. Visada po praimerio šiek tiek palaukiu ir pasidažau per tą laiką antakius. Jau po to aplikuoju pudrą, maskuoklį ir kitus dalykėlius. Praimeris tikrai kietas. Nepasakyčiau, kad labai pastebimai man sutraukė tas poras, bet kad makiažas išlieka ilgiau - faktas. Man nuo nosies jis visad nusitrindavo, o ant žandų bronzerio ir skaistalų žymės nė nelikdavo. Su pilkuoju praimeriu grįžusi po 12 valandų darbo dar matau ir bronzerį, ir skaistalus, ir nosis ne tokia raudona, nors ir apsitrynus, nes pastoviai ją nejučiomis liečiu. :D Žodžiu, palengvina padengimą, makiažas ilgiau išsilaiko, porų nesutraukia ir nepaslepia. Didelis kiekis, šaunu. 

Sutraukia poras: ★✰✰✰✰ | Makiažas išlieka ilgiau: ★★★★✰ | Viso: ★★★✰✰

Mėlynoje pakuotėje esantis drėkinantis praimeris man patiko mažiausiai, galbūt dėl to, kad tiesiog neskirtas mano odos tipui. Jo konsistencija skiriasi nuo pilkojo skirto riebiai odai, jis lengvesnis, skalsesnis, odos nepadaro tokios švelnios ir žinoma, neužpildo porų nei kiek. Ar labiau jaučiasi oda sudrėkinta neįsivaizduoju, aš ją ir taip prieš makiažą gera priemone sudrėkinu ir su sausėjimais nekovoju. Tai ir daug negaliu pasakyt gera ji ar ne, tiesiog ne mano odos tipui, kaip jau ir minėjau pirmame sakinyje. Ją padovanosiu jums, kad išmėgintumėte ir įvertintumėte pačios. 

Pieštukas-praimeris tai man taipogi paliko gerą ir tik gerą įspūdį, nes taipogi skirtas labiau riebiai odai, kadangi užpildo poras (daug geriau nei pilkasis praimeris), sulygina odos atspalvį (uždeda tokį šviesiai baltą, permatomą šydą ant odos, dėl kurio sumažėja raudonumas), patogus naudoti, nes atsidarai, išsuki ir pasitepi veidą, dar šiek tiek su pirštais paskirstau, kad greičiau sušiltų ir susigertų į odą. Parašiau, kad tinka visiems tipams, bet nujaučiu, kad pamelavau, nes manau, kad sausai odai jis padarytų daugiau žalos, negu naudos. Bet! Negaliu teigti, kad būtent taip ir būtų. Šiuo atveju neklausykit manęs ir jei norit pabandyti - pirmyn. Geras daikčiukas. Jį aš miksuoju su pilkuoju, pilkuoju padengiu visą veidą, o su šiuo pieštuku, tik tas labai problemines vietas, kur išsiplėtę poros ir padidėjęs raudonumas (skruostai prie nosies, kakta, smakras). Kartu jie man labai pagražina ir prailgina makiažo išsilaikymą. 

Sutraukia poras: ★★★★✰ | Makiažas išlieka ilgiau: ★★★★✰ | Viso: ★★★★✰


Visus praimerius rasite parduotuvėse Maybelline stenduose jau nuo rugsėjo mėnesio už mažgaug 10-11 eurų. Ir visi jie kainuos tiek pat, todėl tiesiog pasirinkite sau tinkamą ir džiaukitės praimerio teikiama nauda. Nors ir nesu jų išmėginusi labai daug, išmėginusi šiuos aš pamačiau skirtumus savo makiažo rutinoj, padengime ir išsilaikyme, ir tie pasikeitimai teigiami, tai vertinu tikrai gerai.

Maybelline priemonės mano buvo pačios pirmos, todėl aš jaučiu šiam gyventojui begalinę meilę ir faktas, kad gaunu naujienas pati pirma yra tiesiog nerealu, didžiausias įvertinimas, smulkmena, kuri suteikia man laimės daugiau, nei tik gautas nemokamas produktas naudojimui. Pažįstat mane, aš laiminga dėl mažiausių kvailiausių dalykų... :D Ir čia be Jūsų to nebūtų, tai ačiū ačiū ačiū, kad skaitot, kad komentuojat, būtent todėl ir nusprendžiau, kad reikia gražinti dovanų dėžutes, kurias dovanodavau kas mėnesį, nes ir jūs prisidedat prie mano laimės, noriu prisidėti ir prie jūsų. O kadangi skaitot mane, vadinas domitės makiažu nors šiek tiek, tad išbandyt kažkokius produktus, kurių galbūt pačios nepirktumėt, manau, norit kiekviena. Tai va, komentuokit, būkit aktyvios ir gausit dovanėlių. :)  


KOKIA TAVO MĖGSTAMIAUSIA MAYBELLINE
KOSMETIKOS PRIEMONĖ, KOKIĄ ESI 
TURĖJUSI?

NAUJIENA: LOREAL ELVITAL EXTRAORDINARY COCONUT OIL PLAUKŲ PRIEŽIŪROS LINIJA

8/21/2018


Aš esu be proto pamišusi išprotėjusi dėl skanių kvapų, dėl priemonių, kurios skaniai kvepia. Man kvepėti - numeris vienas dalykas, kurį turiu padaryti savo ilgoje grožio rutinoje. Ir neslėpsiu to, kad visada visada labiau simpatizuoju tiems produktams, kurie skaniai kvepia ir kurių kvapas išlieka ant kūno ar, šiuo atveju, plaukų. Žinau, kad tai galbūt neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis ir vertinant produktą, tačiau didesnė tikimybė, kad produktą aš sunaudosiu, nors jis ir nėra geras, bet skaniai kvepiantis. Kiekviena turim savo mažų priklausomybių, nereikia manęs imti ir peikti dabar, kad dėl kvapo pasiduodu. 

Geroji žinia ta, kad šį kartą sutapo abu dalykai. Iš Loreal Elvital aš gavau plaukų priežiūros priemonių, kurios ne tik kad labai labai skaniai kvepia, kvapas ilgai pasilieka plaukuose ir kvepia man po nosim vos tik pajudinu galvą, bet ir pačios priemonės man padarė didelį teigiamą įspūdį. Liniją sudaro plaukų šampūnas, kondicionierius ir plaukų kaukė su 1001 panaudojimo būdu. Labai noriu apie visus tris produktus Jums papasakoti, tad važiuojam.
Kalbėsiu apie produktus iš eilės taip, kaip jie paprastai ir būna naudojami, kai plauname plaukus. Šampūnas skaidrus. Dažniausiai tokios konsistencijos Elvital šampūnai ir yra. Visai neseniai baigiau sunaudoti vieną rožinėj pakuotėj, skirtą ilgiems plaukams, kurių šaknys riebalinasi, o galiukai yra sausi, bet apie jį jau kitą kartą pakalbėsiu tikriausiai tuštučių įraše. Coconut oil šampūnas labai putoja, pirmą sykį naudodama padauginau, nes nesu pripratus, kad man taip užputotų šampūnas, kadangi šaknys visada riebios pas mane, riebios kaip spirgučiai ant lietuviškų cepelinų. Plaukus išplauna tikrai gerai, jie tampa purūs ir švarūs. Dar paminėsiu, kad turėjau plaukuose plaukų formavimo priemonės (vaško, jei tiksliau), tai jį irgi puikiai ir be jokių problemų išplovė. Jau panaudojus šampūną ir skalaujant jį iš plaukų, jie patampa švelnūs ir nesivelia tarp pirštų, kas tikrai yra didelis pliusas šampūnui. Esu turėjus tokių šampūnų, kad plaukai po plovimo atrodo kaip grįžę iš sacharos dykumos arba kaip atidavę paskutinę gyvastį, nes jausmas kai šiaudų kupetos. Su šiuo taip nebuvo, didelis respektas ir nykštys viršun. 

Kondicionierius man labai labai patiko. Šiaip aš ir jų maniakė esu, labai daug visokių išnaudojus ir pigiausių, ir brangesnių ir vidutinės kainos, ir pasiimtų tik dėl to, kad kvepia plaukai po to ir dėl to, kad padeda išsišukuot kūtvelą savo ar tiesiog nes pakuotė patiko. Taip, aš tokia crazy. Šiuo metu naudojau Elvital extraordinary clay kondiškę, nes ji man labai kvepia, pernai vasarą pasirodžiusi linija, kuri nepatiko niekam, tik man. :D Ir visai neseniai prisiminiau ją, nusipirkau dėl kvapo, bet kuomet pabandžiau šitą kokosinį, numečiau clay į šalį palaukt, kol pasibaigs kokosas ir tikėtis, kad nenusipirksiu kokoso pakartojimui. Plaukai po kondicionieriaus pasidarė labiau suvaldomi. Nes šiaip jie kieti yra ir su jais sunku kažką pasidaryt, nepaslankūs. O kondicionierius šias savybes aplaužė ir šiandien net netiesinau plaukų, nes neprireikė. Jie ir taip atrodė tvarkingi ir pakankamai tiesūs, kad galėčiau kišti nosį iš namų. O kvapas. Daug stipresnis nei šampūno. Kokosinis, bet ne visai kokosinis, labiau man užsiuodžia karamelė ir ten kažkur joje užgožtas kokosas.

Plaukų kaukė, šios linijos pažiba, su 1001 panaudojimo būdu. Realiai, tai tie panaudojimai yra tik trys. Pirmasis tai įprastasis, kuomet duše drėgnus plaukus suvilgome kauke, palaikome minučių tiek kiek atrodo, kad jau gana (niekada neskaičiuoju) ir išplauni. Antrasis būdas - ant sausų plaukų, paskirstai priemonę tarp delnų ir tada į plaukų vidurinę dalį. Trečiasis - per naktį, išsitepi, kvepi visa ir varai miegot, o kol miegi, kaukė gražina plaukus. Pirmasis būdas įprastas ir neįdomus, taip jaučiu ir nebenaudosiu, nes man labiausiai patinka ją naudoti ant sausų plaukų. Kaukė neriebi, paimi mažą kiekį ir pereini pirštais per plaukus. Jie pasidaro slidūs, gražiai krentatys, nesivelia, dar ir dabar sėdėdama ir rašydama, kai nuo šukavimosi praėjo geros penkios val., perbraukiau per plaukus pirštais ir nenusipešiau jų visų lauk. :) Per naktį kažką tepti ant plaukų man nepatinka, esu tos nuomonės, kad dieną daryk ką nori savo plaukams, bet naktį tegul organizmas rūpinasi jais pats. Tai taip padaryt nebandžiau ir nenoriu. Tiesiog ne man.

Kvapas: ★★★★★ | Švaros jausmas po: ★★★★★ | Nauda plaukui: ★★★✰✰ | Viso: ★★★✰✰

Apibendrinus galiu pasakyti, kad mano blondiniškai galvai šita linija labai patinka, mano nosiai ir uoslės receptoriams taipogi, piniginei - dar labiau. Visi produktai nekainuoja daug, gal tik brangesnę galima įvardyti kaukę, tačiau kai ją galima panaudoti trim būdais, atstoja tris produktus, o trijų produktų už tokią kainą nenusipirksi, arba nusipirksi, tik neaišku ką. Naudą plaukui įvertinau trim žvaigždutėm dėl to, kad sudėtis nėra natūrali ir net nebando tokia būti. Be to, lorealis atlieka bandymus su gyvūnais, kas man irgi visada kerta per paširdžius, kuomet pasirenku naudoti ir pirkti būtent jų priemones, bet aš tikiu, kad jie liausis. Reikia tikėti žmonėmis. :) Bet praleidus pro pirštus šitai, tai tikrai glaiu parekomenduot ir nebijosiu, kad nusivilsit. 

Šampūnas ir kondicionierius kainuoja apie 4 eurus, kaukė apie 7-8 eu. Kas sako, kad visas rinkinys plaukams prižiūrėti jums tekainuotų grubiai apie 16 eu. Tikrai galite sau tai leisti. 

GALIU DUOT MAN PLAUKUS NUPEŠT, 
ESAT BANDĘ BENT VIENĄ ELVITAL PRIEMONĘ PLAUKAMS. 
KOKIA PRIEMONĖ TAI BUVO?

Atsakykite komentaruose.  

MAYBELLINE DREAM MATTE BB KREMAS IR NAUJI MASKUOKLIO ATSPALVIAI

8/20/2018


Labas! Taip, blogas vėl atrodo visiškai kitaip nei prieš tai, bet ką padarysi, mane ana išvaizda labai slėgė ir net nemotyvavo parašyt kažką naujo, o tai yra labai labai blogai. Aš mėgstu naujoves, nepykit, jeigu jūs ne ir jus pastovus blogo fasono keitimas erzina. Ups. Visai neseniai iš paštomato parsivilkau siuntinukų, juose buvo įvairių dalykėlių, kai kurie dar laukia kol bus nufotografuoti, kai kurie jau nufotografuoti, bet dar testuojami ir vertinami, na, o kai kurie jau padarė ką galėjo ir laikas jiems būti įvertintiems. 


Man labai patinka ateinantis ruduo. Jau kartojuos, bet ruduo mano mėgstamiausias metų laikas dėl oro, dėl vibe, dėl to, kad galiu gražiai rengtis su megztukais paltukais šalikėliais ir pan., ir dar dėl to, kad kažkaip į rudens pusę visada kosmetikos gamintojai išleidžia nemažai naujienų. Dabar susirinkau visas karščiausias Maybelline naujienas nuo blakstienų serumo iki bb kremo, kurį šiandien ir noriu apkalbėti. 

Tikriausiai reiktų pradėti nuo to, kad bb kremų aš beveik nenaudoju. Kad ir kasdienai, aš renkuosi skystą kreminę pudrą, o ne bb kremą, kadangi mano oda su begale trūkumų ir lengvo atspalvio sluoksnio man neužtenka, kad jausčiausi gerai ir atrodyčiau gerai. Bet nepaisant to, esu pasidarius bb kremą pati ir esu nusipirkus vieną, apie kurį dar papasakosiu ateityje kitame įraše. O dabar dar savo koleciją papildžiau dviem atspalviais Maybelline bb kremo. Manasis yra dream MATTE bb kremas, skirtas riebiai odai, suteikiantis jai matinį efektą. Dar yra ir dream SATIN bb kremas, kuris skirtas sausaodėms, tai jo sudėtyje yra drėkinančio odą serumo. 

Pamenu, mano pirmoji kosmetikos priemonė, kuri buvo kažkuo panaši į pudrą, buvo žydrasis Maybelline bb kremas. Nuo tada, kai aš jį paėmiau į rankas, nuo tada kai pasitepiau, nuo tada supratau, kad dažytis man lips. Kad man patinka, kad noriu ko nors daugiau išbandyt, kad čia nėra taip sudėtinga ir kad neprivalau vaikščiot su oranžiniu veidu ir skirtingom veido bei kaklo spalvomis jei tik to noriu. Va tada tai ten buvo tikra meilė iš pirmo žvilgsnio. Bet kalbant apie šį, atvirai sakant, man šitas produktas nepatiko. 
Aš visaip bandžiau jį teptis. Žinau, kad bb kremas sušilęs aplikuojasi geriau, todėl protinga jį aplikuotis pirštais. Bandžiau. Atrodo baisiai. Ant mano odos atrodo žiauriai baisiai. Gabaliukai nedatepimai, žodžiu, ne. Tada band-iau ir su beauty blenderiuku, atrodo galbūt kažkiek geriau, bet vistiek ne. Galvojau, kad mano odai ragas ir reiktų gal ją nušveist, tinkamai paruošt prieš aplikuojantis. Tai ir nušveičiau ir su kauke palepinau ir viską viską, jau nebėra prie ko prikibt, kas liečia odą ir jos paviršių, nu bet man produktas atrodo vistiek negražiai ant veido odos. Ir be to, tas šviesus atspalvis nėra jau toks šviesus. Patinka, kad jis ne rožinis, o geltonu pustoniu, nes tada sušildo veidą ir mažiau lenda raudonis, bet tai jaučiu tik vienintelis pliusas, kuomet dabar galvoju apie jį. Laikosi irgi nestubiklingai, o man jo ir nešioti nesinorėjo, nes atrodė ne super.

Spalva ★★✰✰✰ | Aplikavimas ★✰✰✰ | Laikymasis ★★✰✰✰ | Viso: ★★✰✰✰

Na, o jei kalbėtume apie naujuosius maskuoklio atspalvius, tai labai labai džiugu, kad 00 Ivory susikrovė savo lagaminus ir atkeliavo į Lietuvos rinką. :) Pagaliau normaliai šviesus ir tikrai šviesus, tikrai iššviesinantis ir maskuojantis maskuoklis. Jau esu apžvelgus juos, nes kaip naujiena jie pasirodė jau pernai metais, todėl spėta pabandyti ir pamilti, tik ne visos pamilo, nes ne visoms atspalviai tiko. Jie tiesiog buvo per tamsūs lietuvaičių odai. Ko gi nepasakyčiau apie Ivory, kurį dabar galite rasti parduotuvėse, kur prekiaujama Maybelline kosmetika. Dar kartą paminėsiu pagrindinius šio maskuoklio pliusus - maskuoja labai. Užsiaplikavus ir su blenderiuku paskirsčius + dar užfiksavus kompaktine pudra - maskuoklis niekur nejuda ir stovi vietoje ilgai. Vakare dar ir sunku jį nuplauti, reikia gero prausiklio/makiažo valiklio. 
Matote jau kiek sunaudojau, o tik neseniai gavau. :D Labai patinka man, užsimaskuoju viską ką tik užsigeidžiu. Ypač T zoną, kuri pastoviai būna raudona kai braškės ant balto torčiuko. Tik jos torčiuką puošia, o mano raudona nosis manęs ne. :D Aš tik nusiimiau tą kempinėlę, nes ji man nėra patogi, kadangi nematau kada išeina produktas, taip pat negaliu kontroliuoti kiek jo liks kempinėlėje, o kai maskuoklis toje kempinėlėje užsilieka ir pastovi, nebebūna toks kokybiškas kaip iš buteliuko, tai labai švaistosi produktas ir neatlieka savo darbo. Kempinėlę esu nurovus, aplikuoju šepetėliu atskiru ir tada išsiblendinu blenderiuku. Tiesa, jis sunkiai sklaidosi, nes yra toks lipnus, tirštas, bet taip yra, dėl to ir maskuoja, dėl to ir laikosi, jei būtų vandenėlis, mestumėm į šiukšlių dėžę ir pyktume ant Maybelline. :D 

Spalva ★★★★★ | Aplikavimas ★★★★✰ | Laikymasis ★★★★★ | Viso: ★★★★★

Tai tiek šiandien apie naujienas, labai liūdžiu, kad mažai komentuojate įrašus, labai liūdžiu, kad retai susitinkam, labai noriu sau išspardyti užpakalį dėl to, nes žinau, kad tik pati esu dėl visų šitų dalykų kalta. Pls, love me more. ;')

PRIĖMIAU MAN MESTĄ IŠŠŪKĮ!

8/11/2018


Galvojat, kad aš bijau iššūkių? Nė velnio. Nėr ko čia bijoti. Netgi mėgstu juos. Prieš kažkiek laiko Keistuolės blogo autorė įsakė man atlikti "nupiešk save skirtingais animacinių filmukų stiliais" challenge'ą. Pasirodė labai jau įdomus iššūkis, todėl su malonumu jį priėmiau ir ėmiau vykdyti. Kaip man sekėsi galite pamatyti šiame įrašiuke. :)

Nepykit tos, kurios pas mane ateinat paskaityti apžvalgų ir patarimų makiažo klausimais, o gaunat tokius įrašus kaip "kaip išgyventi barake" arba va kokius nors meniškus, piešinių įrašus. :D Bet aš rašau viską, kas man patinka, o jūs mielosios, visada galit atsirinkti ką norite skaityti ir ko ne. 

Kaip ir minėjau, iššūkis man pasirodė labai įdomus ir jau seniai seniai norėjau jį padaryt, bet vis pamiršdavau, nerasdavau laiko ir noro. Šis kartas buvo tas lemties ženklas, kuris man rodė, kad gal jau laikas atrast visų reikiamų resursų šitam darbeliui atlikti. :D Pirmiausia, išsirinkau reference fotografiją, pagal kurią piešiau visas iliustracijas. Pasiėmiau tikrai ne pačią gražiausią savo foto, pasiėmiau tokią, kurioje labiausiai matosi mano veido bruožai ir kokia aš esu. Tuomet prisiminiau savo mėgstamiausius, žinomus animacinius filmukus ir... štai kas gavosi. :D


Tiesą sakant, galėjau ir geriau, tik nesinorėjo labai persistengt ir švaistyt savo laiko daugiau, nei kad pati norėčiau, nei kad jo turiu šiam reikalui. 

Kokias priemones naudojau? Adobe photoshop, Adobe illustrator, kantrybė. 
Kas buvo sunkiausia nupiešti? Tikrai tikrai Simpsonę save. :D Man atrodo, su šita iliustracija ilgiausiai trukau, ją piešiau trečią ir bepiešdama jau norėjau viską mest ir sakyt "ai, nereikia man jokių challengų". :D Bet apsišarvavau kantrybe ir pavariau, dabar ji mano netgi mylimiausia iš šitų visų. 
Labiausiai patinka... nu va ką tik pasakiau, kad Simpsonė, gal dar powerpuff girl me. 
Kokia animacija rėmiausi matote pavadinimus apačioje po kiekvienu piešinuku, tai jau nereikia gilintis, visus atpažįstate ir tikrai tikrai esate kokiam nors savo gyvenimo periode matę. 


Štai ir viskas, kaip ir nebeturiu daugiau ką pridurti. Buvo smagu, buvo sunku, buvo nauja patirtis, faina viskas. Nežinau kam čia kitam reikėtų perduoti šitą iššūkį, mat ne visos čia bendrauja su piešimu ir ne visos mėgsta tuo užsiimti, o juolab viešinti kas gausis, tai vykdykit kas norit. Kam patinka. :) 

Kuris personažas iš mano nupieštų labiausiai patiko tau? :D

PATI GERIAUSIA VEIDO KAUKĖ | MEDEXY.LT

8/10/2018



Labas! Aš per savo du bloginimo metus prisimėginau įvairiausių kaukių. Ko tik nedėjau aš ant savo to veido, žinokit. Nors, tikriausiai, jei skaitot mane, tai ir žinot. Esmė tame, kad išbandomi dalykėliai ne visada yra geri ir verti dėmesio. Būtent tam išsiaiškinti aš ir esu. Tegul laiką ir pinigus švaisto viena, o keli šimtai perskaičiusiųjų - ne. :) Medexy.lt man atsiuntė pabandyti naują jų asortimente Quality & Earth alginatinę nulupamą veido kaukę. Vakar vakare su vaikinu kartu išbandėm, noriu pasidalyti mūsų įspūdžiais!

Quality & Earth brendas man nebuvo girdėtas ir bandytas, todėl šiek tiek pasidomėjau juo. Pasirodo, tai natūrali kosmetika, be parabenų ir kitų agresyvių ingredientų, taip pat netestuojama su gyvūnais. Ispaniškas brendas, kas man tikrai yra naujiena, nes nieko ispaniško tikrai nesu mėginusi. Egzotika. :D 


Vis neprisiruošdavome išbandyti, nors esu jau kaukę gavusi senokai. Tiesiog pasižadėdavom ir tuoj pat ką nors kito užsiimdavom ir pamiršdavome. Tačiau vakar pagaliau buvo ta diena, kai susimaišėm masę ir užsidėjom ant veidų. :D Žinokit, nepasigailėjom. Bet apie viską nuo pradžių. 

Pakuotėje yra dvi porcijos kaukės. T.y. 2 pakeliai Step 1 ir du pakeliai Step 2. Vienos porcijos labaaai labai pilnai užtenka dviems žmonėms, netgi jei netepant taip storai kaip mes, užtektų ir visiems trims, tad drąsiai galima kviestis kaukę kartu darytis pusę šeimos. :D Pats kaukės paruošimas nėra sudėtingas, sakyčiau netgi savotiškai smagus, viską turi daryti greitai, o tada paima azartas, kyla adrenalinas ir juokas. :D Viskas prasideda nuo veido paruošimo, tereikia jį švariai nuplauti kaip ir prieš kiekvieną kaukę. Tuomet, pakuotėje esančiu serumuku šiek tiek pasitepti veido odą. Jo nenufotografavau, bet jis yra tokioj mažoj tūbelėj. Atlikus šiuos veiksmus, į indą sudedam Step 1 - pilki milteliai. 


Tuomet greitomis apsukomis plėšiame Step 2 ir pilame į miltelius. Step 2 - klampi juoda masė. Viską sudėjus, mentele, kuri taipogi yra pakuotėje ir ja atskirai rūpintis nebereikia, gerai gerai išmaišome iki vientisos masės. 

Iš pradžių gali atrodyti, kad miltelių per daug, skysčio per mažai ir niekas neišsimaišys, bet daugiau kantrybės ir labiau sukit, maišykit, tada viskas per pusantros minutės išsimaišo ir jau yra paruošta aplikuoti ant veido. Instrukcijose rašo, kad reikia dėti kaukę visur - akių vokų, lūpų, bet mes to kažkaip nedarėm, nes ir pasifotkint norėjom, ir pasiklabėt, nei mums akis nei burną užlipdysi. :D 


Pradžioje minėjau, kad kaukė - alginatinė. Neišsigąskit, šitas sunkus negirdėtas žodis tiesiog reiškia "dumbliai". :D Pagrindinė šios kaukės veiklioji medžiaga - jūros dumbliai. Kaukė turi šaldantį efektą, tą su Mantu (mano boifriend) tikrai pajautėme, tiesa, jis pirmas. :D Aš pajutau vėliau ir laikiau kaukę šiek tiek ilgiau nei rašoma, nes tiesiog buvo labai gera. 

Kaukė sustingsta į tokią želė, pavadinčiau kaip slime pavidalą. Kai jau nori baigti lepintis ja, tiesiog paimi ir nuimi ją su rankomis, gražiai nusiima ir nepadaro jokio streso odai, jos neplėšo ir netampo. Po kaukės oda - švytėjo. Gaivi, sudrėkinta ir svarbiausia - švelni švelni. Kad išvalė odą - tikrai taip, nes per visą naktį miegojau, kambary buvo karšta, o dar susiglaudus su Mantu, o ryte ant odos - jokio riebaliuko, jokio blizgesiuko, oda tokia pat švelni kaip ir kątik po procedūros. :) 

 
Reziumė - ši veido kaukė dabar yra mano topų viršūnėje, jei ir ką rekomenduočiau, tai šitą. Na nieko iki šiol nesu geresnio pabandžiusi, kas nepaliktų raudonos odos, kas turėtų ilgesnį poveikį nei kelios valandos ir kuri kaukė sukėlė tiek gerų emocijų. :D 

Labai labai patiko, rekomenduoju! 
Kaukę galite įsigyti internetu Medexy.lt, tiesiogiai pas kaukę nueisite paspaudę čia
Kaina: 18 EU

1 KURSAS: 1 METAI KOLEGIJOJ, BARAKE, VILNIUJ

8/02/2018



Labas! Kaip greitai, pagalvojus, bėga laikas. Atrodo tik pradėjai mokyklą, o čia jau baigei, atrodo tik atvažiavai mokytis, o jau praėjo visas pirmas kursas ir lipa ant kulnų antrasis. Nors ir kalbu dabar kaip kokia nostalgiška ir sentimentali močiutė, tikrai taip ir jaučiuosi. :D Visai neseniai perskaičiau savo įrašą apie 12 klasę ir visus jos vargus, įspūdžius, labai patiko pačiai viską prisimint ir išgyvent dar kartą, todėl pamaniau, kad dokumentuosiu ir savo pirmą kursą, kad liktų prisiminimui, paskaitymui sau pačiai, o gal va ir jums bus įdomu kaip čia man sekėsi visus metus studentauti. Kas nukankino, kas ne, kaip sekėsi su darbu ir studijomis, kaip man pačios studijos, nusivyliau ar ne, kokios mintys plūdo į mano galvą, su kokiais sunkumais susidūriau ir kaip juos išsprendžiau. Tad labai nuoširdžiai kviečiu skaityti ir išgyventi viską su manimi. Aš dar sykį, o jūs pirmą. :) 




Pirmiausia tai žiauriai gaila, kad aš, paskutinė ir kvailiausia višta šioj žemėj (tikiuosi nuoširdžiai, kad kitose planetose yra daug kvailesnių), sugebėjau sugadinti savo kompą ir užrakinti savo telefoną taip, jog be visko atkūrimo neįmanoma buvo jais naudotis. Į kompą parsiunčiau virusą, kuris viską suvalgė kas jame buvo, o telefonas.. . pasikeičiau pin ir užmiršau kokį. :) Žodžiu, kaip ir galite spėti, visos mano darytos per šiuos metus fotkės - dingo. Išsitrynė, nebeliko. Taip gaila. Labai labai gaila. Ten buvo užfiksuota visko ir labai daug. Sugebėjau susigrąžinti keletą kadrų, nes esu siuntusi fotkes draugams ir draugėms. Gerai, kad bent tiek, gerai, kad turiu tokį įprotį su kuo nors pasidalyti vaizdais, nes jei ne, dabar sėdėčiau be jokių nuotraukų, tik su neryškiais prisiminimais. Visas nuotraukas kelsiu kaip papuola, sulipdysiu koliažus ir viskas, neskirstysiu kad tiktų prie to, ką pasakoju. Susiesit viską pačios, jos tik bendram įsivaizdavimui kaip kas buvo. :)))

Taigi rugpjūtis - mėnuo, kuomet aš persikėliau gyventi į Vilnių, iš mažo miestelio į Lietuvos sostinę. Priprasti nebuvo lengva. Tiek prie didelių atstumų nuo vieno taško iki kito, tiek prie troleibusų ir autobusų tvarkaraščių, tiek aplamai prie pačios miesto manieros. Mažas miestelis lieka mažu miesteliu, ten verda kitoks gyvenimas ir kitokie gyvenimo būdai dera. Todėl visų pirma reikėjo suprasti tai. Bet man  atrodo, kad idealiai prie visko pripratau per pirmus kelis mėnesius. Adaptuotis man nebuvo sunku, o kaip tik labai linksma ir "pagaliau". :D Kas mane skaitot seniai, tas žinot, kad čia buvo mano svajonė, o svajonę pasiekti yra labai labai smagu. 


Mano gyvenimas lygiai prieš metus susiklostė taip, kad turėjau gyventi bendrabutyje (a.k.a. barake). Nieko, mano bendrabutis geras, sąlygos nėra tragiškos, gyventi galima, todėl pasilikau jame dar vienus metus. Nežinau kaip bus dar kitais metais po šitų, ar liksiu ten ar ne, bet svajonėse butas jau plevena, tik ar galimybės tam bus - pamatysime kitoje serijoje. :D Žodžiu, prie savarankiško gyvenimo aš taipogi pripratau gan greitai. Visada tokia buvau, todėl nebuvo sudėtinga. Jei kas nors neaišku su gyvenimu - skambini mamai ir viskas pasidaro aišku. :D Žinau, kad kai kuriuos ištinka toks mini šokas, kai už juos nieko nebedaro tėvai. Ir aš nekalbu apie paprastus dalykus, kalbu apie reikalus, kurių turi suaugę - visokie dalykai kaip darbas, dokumentai, gydytojai, mokesčių mokėjimas... Visa tai reikia išmokti, tikrai. :D Bet visi išmokstame, išmokau ir aš. Jei anksčiau kažkaip kuklindavausi kažko klausti, domėtis ar būdavo nepatogu sakyti "nežinau, nesuprantu", tai dabar jeigu taip yra, tai ir sakau, laukiu atsakymų, paaiškinimų. Labai daug įgavau drąsos ir pasitikėjimo savimi. 


Žiauriai ilgėjausi šeimos narių. Ir dabar ilgiuosi, tik tas ilgesys jau nebe toks. Jis jau normalus ir nevarantis streso, tik mažas jauduliukas visuomet prieš grįžtant į namus, o į juos grįžus - labai didelė euforija. Anksčiau negalėjau nustoti galvoti apie mamą, tėtį, brolius ir sesutę. Visada kai tik likdavau viena su savo mintimis, prisimindavau juos ir norėdavosi verkti. Norėdavosi važiuoti pas juos ,atrodė, nereikia man čia tų jokių mokslų ir nieko, noriu būti laiminga, o galvojau, kad laiminga būsiu tik įsikibus į mamos sijoną. Labai neteisingai galvojau, nes dabar esu be proto laiminga. Daug labiau suartėjau su broliu, kurį kankina paauglystės sindromas, kol buvau kasdien šalia, net nesikalbėdavom ir rėkdavom vienas ant kito vos pasimatę kuriam nors iš kambarių. O dabar, jis atvažiuoja pas mane, aplanko, meskartu ką nors nuveikiam, išsipasakojam, susikambinam, susirašom, pasitariam. Tai daug daugiau nei sesuo kada gali norėti iš savo brolio. Tai tikri santykiai, kurie tiesiog žiauriai faini ir dėl kurių yra taip nuostabu turėti brolį, seserį ar visus abu ne po vieną vienetą. 

Yra dalykų šiame pasaulyje, kurių nėra įmanoma paaiškinti. Negaliu paaiškinti ir to jausmo, kai eini į savo svajonių kolegiją, mokaisi savo svajonių dalyką ir tau gerai sekasi ir viskas super. Ar tai.. galbūt.. laimė? Nežinau, nėra vieno jos apibrėžimo ir nesu tikra ar tai jau TAI. Pamenu, buvo didelė baimė. Kaip aš susirasiu draugų ten, kolegijoj, kaip viskas bus? Kaip galų gale aš pati ten jausiuos ir ar mokėsiu ten ką nors? Pasakysiu atvirai, kad labai negerai yra nagrinėtis tokius klausimus ir juos sau užduot. Viskas bus gerai, atsakymas vienintelis ir tik toks, nes visada būna gerai. Susiradau aš tų draugų, ir visai neblogų, labai panašių į save, su panašiais pomėgiais, mintim, svajonėm. Kaip ir rašiau savo instagrame, labai faina, kai žmonės tampa pažįstami, tie pažįstami tampa grupiokais, kai tie grupiokai tampa draugais. ❤ 


Pripažinsiu, kad ir kaip viskas buvo faina, būdavo tokių dienų, kada nenorėdavau eiti į koledžą, nenorėjau daryti kai kurių darbų, nes jie mane tiesiog smaugė, skandino ir šiaip, tiesiog, nepatiko. Bet taip, manau, būna su visais dalykais, negali juk mums viskas visada patikti iki pat širdies gelmių. Kažkam vistiek jaučiam antipatijas. Aš jaučiau referatams ir šiaip nesmagiems dalykams. :D Dėstytojai labai faini žmonės čia, koledže dizaino, jie tokie pat išplaukę ir savotiški kaip ir mes. Todėl studentai su dėstytojais labai gerai sutaria, vienas kitą supranta ir įkvepia. Visada mokėmės vieni iš kitų. Toks bendradarbiavimas žavi, toks bendravimas ne iš išskaičiavimo - taipogi. 

Subinė degė daug kartų. Ypač, kai pradėjau dirbti. Subinė degė, turiu omeny, kad buvo daug darbų, mažai laiko. Būtent todėl, žvelgdama atgal į savo darbus, kai kuriais tikrai nesididžiuoju, nes jie padaryti paskubomis, kad spėt iki terminų ir negaut skolų, bet ne todėl, kad kažką faino padaryt ir parodyt ką moku. Dėl to labai liūdna, bet jeigu nedirbčiau, nežinau kaip gyvenčiau, menininkai kitokie žmonės, bet jiems pavalgyti ir apsirengti reikia vistiek. :D Na, o tam reikia, kaip žinome, pinigų, o jie ateina kartu su darbu ir įsipareigojimais. Studento duona nebuvo labai skani. Teko man ir rimiuko kasoje pasėdėti, ir viešbučiuose padavėja pasidarbuoti ir su padėklu rankoje palakstyti, nuvargti ir nejusti kojų ryte, užsiknisti ir nekęsti visų žmonių... Dar ir dabar sėdžiu D. Wellingtono salelėj ir dirbu dirbu, kad turėčiau bapkių. Ir kai mokslai vėl prasidės už mėnesio, reikės dirbti dirbti, mokytis ir dirbti. Svajoju, aišku, greičiau dirbti pagal savo specialybę, ką manau pavyks padaryti jau kitą vasarą. Nu duok dieve, duok dieve. Ką ten dieve, pačiai reikia stengtis ir daryti viską, kad taip būtų. 


Mokslai man sekėsi super gerai. Buvo ir yra kur tobulėti, vidurkis nėra 10, bet jau netoli. Pirmąjį pusmetį baigiau su 9,64 balu, antrą šiek tiek prasčiau - 9,46. Jei pernai abejojau kaip man seksis, tai šiandien esu užtikrinta ir rami, kad esu savo vietoj, pasirinkau savo sritį. Žinokit, linkiu visoms jums taip varyt gyvenime ir pasirinkt tai, kur jūsų vieta. Jei net ne iš pirmo karto pasiseks, kaip pasisekė man, svarbiausia yra rasti. Tie metai neprailgo, 3 valandas trunkančios paskaitos nebuvo kankynė, nes ėjau ir buvau ten, kur man patinka. 4 mėnesius dirbau ir mokiausi, 4 mėnesius neturėjau jokios išeiginės, nes darbo dienomis mokiausi, o savaitgaliais dirbdavau. Eiti į koledžą būdavo tikra atgaiva, po savaitgalio darbo. :D Net prilyginčiau tai poilsiui, bet tik teoriškai, nes praktiškai ilsėtis neturėjau net kada. Pietų poguliukas buvo mano geriausias draugas, kuris pakraudavo mane energijos. :D 


Nesupykit, kad čia matot alkoholio nuotraukų ir keiksmažodį vieną kitą, nenuslėpsiu gi kad esu žmogus ir keikiuosi, nenuslėpsiu ir neslepiu, kad pasisvaiginu vynu ar alumi. Tai nebūna dažnai, tai manau viskas gerai, kiekvieno pasirinkimas kaip save žudyti ar to nedaryti, kokias nuodėmes skaistykloj reikės išpirkinėt. :D 

Nutiko šiaip visokių dalykų. Visko net nenupasakočiau, kiekviena diena buvo skirtingai įdomi ir pilna kažkokių tai dalykėlių, kurie būna pas mus kasdien vis kitokie. Bent kokia nors smulkmena, nors ir atrodo, kad dienos slenka vienodai. Buvo metas, kai visiškai apleidau savo blogą, nieko jame nerašiau ir net nenorėjau apie tai pagalvoti. Galvojau, kad jau viskas, viską reikia baigti, neturiu aš tam laiko ir noro. Tačiau neuždarinėjau, retkarčiais dar vis ką parašinėdavau, paskelbdavau. Maniau sau, nenoriu, neuždarysiu. Kiek klaidų dariau uždarinėdama, dabar to nedarysiu. Gal persigalvosiu ir vėl norėsiu rašyt, ką tada darysiu. Ir šiaip, labai fainų įrašų čia yra, aš pati mėgstu į save karts nuo karto pasižiūrėt ir paskaityt, ką svaigau, sapaliojau ir kaip atrodžiau praeityje. Kartais netgi pasisemiu idėjų pati iš savęs. :D Va ir dabar žiūrinėdama nuotraukas užsimaniau susigarbanoti plaukus. :D 


Tiesą sakant, labai laukiu rudens. Myliu jį, mėgstamiausias mano metų laikas yra, buvo ir bus ruduo. O ir į koledžą vėl su grupiokais sugrįšim, vėl naujos užduotys, žinios.. aaa, žiauriai faina bus. Aš tikiuosi ir tikrai žinau kad taip. Po rudens ateis žiema, o žiemą pamilau dėl to, kad jos metu suradau savo meilę. Tiksliau, jis mane. Ai, mes vienas kitą. Taip bus sąžiningiau. :D Gruodis dabar man patinka ne tik dėl Kalėdų ir Naujųjų metų. Jis dabar įgavo dar vieną gražią prasmę. Net gražesnę už pačias Kalėdas. Merginos, žinokit, kad jei dar neradot savo princo, jis dar vaikšto kažkur. Ir čia ne pasaka, čia tikrai taip. Aš jau buvau belekiek priskaudinta vaikinų visaip kaip įmanoma, jau buvau išviso praradusi viltį kada nors įsimylėti ir svarbiausia - pasitikėti vaikinu, nemaniau, kad mano galvoje susikurtas idealus vaikinas iš viso egzistuoja. Bet jis egzistuoja ir dabar yra su manimi. Taip kad neverta nukabinti nosies, kaip ir sakiau - viskas bus gerai, ir čia yra tokia tikra tiesa, tikresnės iš viso nesat girdėję per savo gyvenimus. :) 


Per tuos metus išmokau, jog kad ir kokios blogos dienos savaitės ar mėnesiai užpuola, viskas praeina ir tada vėl pasirodo saulė. Nesiseka, nieko nesinori, nėra įkvėpimo, kurt negali, viskas užknisa ir nori tiesiog gulėt lovoje visą dieną be jokios kitos veiklos. Atrodo kartais, kad norisi paspausti pauzės mygtuką ir viską pristabdyti, nes nebespėji, o gal ir nenori suspėti. Tačiau ta krizė praeina ir po to vėl viskas būna alright, gal netgi labiau alright nei buvo prieš visą tą suirutę. Buvo ir kraujo, ir ašarų, bet viskas praėjo, nubėgo ir dabar jau yra tiesiog pamiršta. Juokinga prisimint, kad tai vyko. Su kiekviena diena stiprėjau. Ir morališkai, nes daug perėjau, ir fiziškai, nes bliamba prisikaupus krūvai indų juos nusinešti iki virtuvės reikia jėgų... :D 


Pričiupau save dabar, kad viską labai iš emocinės pusės pasakoju, bet žinokit, ir gerai, nes tie metai buvo pilni emocijų, visokių visokiausių, kurios man buvo svarbesnės už pačius įvykius. Nors to ir neįmanoma nupasakot žodžiais, aš labai stengiuosi, ir, jeigu labai įsijautę skaitysit, tikrai sugebėsit jas perkunyti. Kalbant apie įvykius, net nežinau ką jums tokio papasakoti, kas jums būtų įdomu ir verta laiko, kurį gaištate skaitydamos. Visus įvykius, mano veiklą, matote nuotraukose. Tai aš kepdavau sau blynus, tai gerdavau arbatą su vynu prieš koledžą, tai ruošdavausi peržiūroms ir nukraudavau visą kambary savo ekspozicijomis, fotografudoavau sutiktus šuniukus gatvėje, daug daug piešdavau palinkusi prie savo rašomojo stalo, sudažiau kompiuterio ekraną, dabar turiu kitą kompą, neužilgo persidėsiu anam ekraną, nes šitas užkniso, lydydavau šokoladą ir dėdavau ant vaflių, savo kalėdines lemputes degindavau taip ilgai dienom naktim, kad jos ėmė ir perdegė mano akyse, dalyvavau studijų mugėj Kaune ir pasakojau apie savo kolegiją būsimiems studentams, kviečiau juos mokytis pas mus, varčiau knygas koledže ir fotografavau man juokingus dalykus ir siųdavau draugams. Piešimo auditorijoje savo šaliką pasidėdavau ant manekeno, labai daug miegodavau ir gulėdavau lovoj, šitą ritualą labai galit dažnai sutikti mano įkeltose nuotraukose. :D 


Fotografavau savo dėstytojus ir grupiokus, buvom išėję piešti lauke, tai piešiau aplipusi visokiais vabaliukais, piešiau per paskaitas ant džinsų, suplėšiau savo mėgstamiausius džinsus, netyčia su blogais rūbais išmečiau savo tri paloski treningines kelnes, už šitą veiksmą sau iki pat dabar neatleidau. Kažką gamindavau ir valgydavau, bandžiau perauklėt barako bernus, kad jie nemyžtų ant tūliko kraštų, bet nepavyko. Buvau pasipuolus autobusų kontrolei porą kartų, susimokėjau baudeles, valgiau torčiukus ir spurgytes, buvo daug kelionių namo ir atgal į Vilnių, pasidariau sau maikę, daug fotkinaus, pažinau Vilniaus miestą, jo gatves ir vietas, kur galima nueiti. 


Iš ties sakau, labai sunku viską supasakot kas buvo, ką veikdavau, kadangi visko buvo labai daug. Svarbiausia, manau, kad tas laikas neprailgo, kad viską prisimenu tik su šypsena ir geromis emocijomis, kad prisiminus manęs nepurto ir kad aplamai aš noriu tai prisiminti. O prisiminti noriu, prisimenu dabar ir rašau ką prisimenu, kad tik neduok dieve (nu ar nustosiu aš čia jo visko prašyti) nieko nepamirščiau. Štai čia paspaudę rasite mano įrašą apie 12 klasę, kurį minėjau šio įrašo pradžioje ir sakiau, kad buvo labai smagu paskaityti ir pasižiūrėti nuotraukas, kurių dabar jau nebeturiu per savo vištos smegenis. :| Tai jei neskaitėt šito, irgi kviečiu paskaityt, smagus taipogi ir pilnas mano emocijų, įdomu palygint kaip jos skiriasi su šiomis, ką tik apkalbėtomis. Jaučiuosi labiau subrendusi ir papilnėjusi dvasiškai. Nu gal šiek tiek ir fiziškai. :D Bet gi gerai biški riebaliuko, kai nukrenti mažiau skauda. 


Tai va tokie tie mano metai. Labai nekantrauju kitais metais parašyti apie antrą kursą, tikiuosi, kad per tuos metus dar liksiu čia ir rašysiu rašysiu ir šito hobio nepamesiu. Tikiuosi, kad ir jūs augsite ir tobulėsite kartu su manimi, mane skaitysite ir visos būsim jei ne draugės, tai bent jau pažįstamos. 

Ačiū, kad skaitei, jei neskaitei ir tik pažiūrėjai fotkes, vistiek ačiū, kiekvienas apsilankymas man daug reiškia. Ne myliu ir ne bučiuoju, bet spaudžiu ranką ir sakau - viskas bus gerai. ;) ❤

PALAIKINK PEROKSIDINĘ!

Teikia „Blogger“.
Theme Designed By Hello Manhattan
|

Your copyright

PEROKSIDINE.LT 2015