Slider

APIE MOKYKLĄ, 12 KLASĘ, EGZAMINUS IR STOJIMUS

8/20/2017


Sveikos! Žinau, kad mane daugumoje skaito jaunos merginos, jaunesnės už mane. Daug iš jūsų sakot, kad visai neblogai būtų, jei atsirastų bloge daugiau asmeniškumų. Šiek tiek į savo gyvenimą įsileisti jus galiu, tai nėra problema. Jei tik jums įdomu - prašom, aš pasirengus viskam. 😀 Tai aš kartą pažadėjau, kad kai sėkmingai įstosiu, parašysiu įrašą apie mokyklą, išskirtinai apie 12 klasę, apie egzaminus ir stojimus, kaip pasirinkau, kodėl ir kiti dalykėliai. Tai štai, išpildžiau pažadą! 😊 Įspėju: įrašas labaaaai ilgas. 😁

Kalbant apie mokyklą, susumavus visus pliusus ir minusus, visas geras ir blogas akimirkas sudėjus kartu - man joje patiko. Aišku, kankino įvairios fazės: 1) nekenčiu mokyklos 2) noriu į mokyklą 3) kada ji pasibaigs 4) o, kad ji nesibaigtų niekada. 😁 Kuo arčiau buvo pabaiga, tuo labiau širdelė kažko stresavo ir ilgėjosi vis stipriau. 


Išskirtinai 12 klasė buvo pati nuostabiausia, ko gero, kalbant apie visus 12 metų. Gerai, 1 klasė taip pat buvo labai gera ir viskas buvo įdomu, jokių sunkumų, tik žaidimai ir bandymas įprasti keltis anksti. 😁 Bet tie paskutiniai metai... nežinau. Visų pirma pasikeitė tuo, kad visi, aš ir mano klasiokai, supratom staiga, kad paskutinius metus kartu trinam suolus ir matome vienas kitą kiekvieną darbo dieną. Tas staigus suvokimas taip mušė į galvą, kad mes visi nejučia susivienijom ir susidraugavom kaip niekad nesam per jokius mokslo metus. Tapome vieningi, draugiški, visi vieni kitiems viską praneša, paduoda, informuoja, duoda namų darbus nusirašyt, jei netyčia ar tyčia kažko nebesuspėji namuose. Jei visose klasėse būtume buvę toks stiprus ir viską galintis darinys, jaučiu, nė nebūtume pastebėję, kaip baigėm mokyklą. Nors ir dabar nepastebėjom. Aš tai tikrai. Dar pamenu, kai tik buvo rugsėjis, aš atėjau į mokyklą, visa susijaudinus, kad šitie metai bus oho kokia bomba. Ir kiekvieną mėnesį ta tiksinti bomba vis artėjo prie manęs. Norėjosi nustumt, deaktyvuot ir pasidėt į spintą, o kai būsiu pasiruošus, vėl išsiimt. Bet to padaryt negalėjau nei aš, nei kiti mano kolegos, todėl tam visi ruošėsi savaip. Vieni slėpė jauduliuką, kiti kasdien šnekėjo, kaip bijo ir kaip nežino ką toliau reikės daryti, o treti, tarp jų ir aš, jau žinojau kur kels sparnus ir ko reikia, kad tai pavyktų sklandžiai. Bet nors ir žinojau, viskas manyje kunkuliavo, nepasitikėjau savimi dar labiau nei kada bet kada. 😧


Kas keldavo didžiausią stresą? Manau, kad nuolatinis mokytojų kartojimas, kad artėja egzaminai. O kai tu supranti tą faktą, jog nežinai ko, kokių užduočių ir klausimų juose tikėtis, panika užvaldo nuo galvos iki pirštų galiukų. Atrodo, kad viskas, ko nemoki, tau pasitaikys egzamine ir tu susikirsi, tavo visi 12 mokslo metų nueis šuniui ant uodegos, nes nemokėsi ar neatsiminsi kokios formulės, autoriaus pavardės ar skaityto kūrinio siužeto. 


Visas egzaminų maratonas prasidėjo palengva. Į juos pirmiausia įvedė lietuvių kalbos įskaita. Ji būna ir 10 klasėje kaip apšilimas prieš 12. Jeigu 12 klasėje neišlaikai lietuvių kalbos įskaitos, tavęs neprileidžia prie lietuvių egzamino. O lietuvių egzaminą išlaikyti yra būtina, jei nori baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą. Lietuvių kalbos įskaita - viešasis kalbėjimas. Pagal duotas temas turi pasirašyti kalbą, ją išmokti ir ateiti prieš komisiją ją pasakyti. Vertinamas ir pasiruošimas (teksto turinys, kokiais šaltiniais rėmeisi, kaip sekėsi tą daryt), ir kalbėjimas. Pamenu, kad 10 klasėje rinkausi temą "knygos - kaip gyvenime sutikti geri žmonės". Iš šios kalbos gavau maksimumą balų, buvo tikrai smagu ruoštis, kadangi temą pasirinkau tokią, kuri man patiko ir kuria turėjau daug ką pasakyti. Tai yra labai svarbu. Nesvarbu kokią temą ima draugai, tu turi imti tokią, apie kurią nors šiek tiek išmanai. 12 klasėje yra šiek tiek sudėtingiau, kadangi reikia remtis konkrečių autorių kūryba. Jeigu 10 klasėje galėjau kalbėti abstrakčiai, remiantis savo patirtimi, matytais filmais ar lankytais teatro vaidinimais, tai 12 klasėje to daryti neverta, nes vertinamas kontekstas, kuris susideda iš lietuvių autorių. Šiemet kalbėjau tema - "tėvas lietuvių literatūroje". Tai buvo gan analitinio pobūdžio kalba, kurioje nagrinėjau tėvo vaidmenį šeimoje, kuris kuriamas būtent lietuvių literatūroje. Iš šios kalbos taip pat gavau maksimumą taškų, pavyko ją parašyti gerai iš pirmo karto su šiokiais tokiais nežymiais pataisymais ir kablelių sudėjimais, kur juos pamiršau. 😀 Nors ir kalbėjau 10 klasėje, žinojau kaip viskas bus, šį kartą jaudinausi daug daugiau, nei pirmą kartą. Kuo daugiau mokiaus kalbą, tuo labiau atrodė, kad aš jos nemoku. Kalbėti ėjau antra, todėl pirmajai klasiokei išėjus, sėdėjau pabalus ir atrodė, kad man viskas išsitrynė. Net nebežinojau, kaip pas mane prasideda įžanga. 😃 Tačiau kai tik įėjau į atsakinėjimo patalpą, pamačiau šypseną savo lietuvių kalbos mokytojos veide ir atgavau rausvą spalvą veide, susikaupiau ir viską pasakiau be jokių klaidų ar užsikirtimų. Išėjau drebančiom rankom, bet vėliau su draugėm nuvarėm į kavinę pavalgyt ledų, kol skaičiuojami rezultatai. Žinojau, kad bus maksimumas, bet vistiek nekantriai laukiau, kol pasakys mano balus. Taip baigėsi pirmasis etapas, kuris vyko pavasarį, jei neklystu - balandį. 


Kitas arčiausias ir ant mūsų lipantis buvo anglų egzaminas. Koks košmaras būdavo per anglų pamokas! 😀 Likdavo tik tie šeši-septyni žmonės, kurie pasirinko egzaminą laikyti ir kasdien per anglų pamokas kalbėdavom. Kadangi anglų kalbos egzaminas susideda iš dviejų dalių - kalbėjimo ir rašymo bei klausymo (jie kartu). Pirmiausia būna kalbėjimo dalis, kurioje reikia sakyti monologą ir dialogą. Abiejų temas gauni tik nuėjus laikyti egzamino, turi (berods?) 15 minučių pasiruošimo abiems, o tada jau tave už rankutės veda į atsakinėjimo patalpą, nori tu to ar ne, pasiruošei ar ne, turi idėjų ar galvoje dūduoja varinės dūdos. 😁 Šitos dalies aš bijojau labiausiai. Nebuvau ta, kuriai labai sekėsi kalbėti, nes man sunku kažką sugalvot čia ir dabar. Monologas dar dar. Pavyzdžiui, gauni temą apie oro ar vandens taršą, apie tai, kur geriau gyventi: bute ar nuosavame name ir panašiai. Čia tiesiog išsakai savo nuomonę, argumentuoji ir viskas. O dialogai visada būna ką nors organizuoti: koncertą, meno dieną, muzikos dieną, grupinį šiukšlių rinkimą tavo mieste, ekskursiją ir panašiai. Reikia siūlyti idėjas kaip tai daryti, iš kur paimsim pinigų, kaip darysim, kokius žmones kviesim ir panašiai. Atrodo, kad nesunku, bet kai reikia tai ištraukt iš niekur, pasirodo sudėtinga. 😄 Tai būtent dėl to labai bijojau šitos dalies. Be to, mano anglų kalbos žodynas nėra labai platus, ko pasekoje dar sunkiau išreikšt tai, ką galvoji. Kažką sugalvoji, bet reikia pergalvot taip, kad mokėtum pasakyt su turimu žodynu. Tas užima laiko, o ten niekas nelaukia, dialogas nebūna su 10 minučių pertraukomis tarp sakinių. 😁 Dialogui poruoja su dvyliktoku iš kitos mokyklos, kurio pirmo pusmečio pažymys yra toks kaip tavo arba nedaug skiriasi. Aš pirmame pusmetyje iš anglų turėjau 9, todėl labai bijojau, kad su tokiu pat 9 suporuota būsiu sutvarkyta kaip kambarys. Bet, pasitaikė labai faina mergina. Savo porą sužinojau irgi tik nuėjus į pasiruošimo prieš egzaminą patalpą, ant sienos kabėjo tavo vardas pavardė, priskirta grupės raidė ir numeris. Tai su tokiu pačiu kodu reikėjo susirast savo porininką, arba neieškot visai. Manoji porininkė vėlavo labai, aš galvojau, kad ji nebeateis. Jei porininkas neateina, reikia kalbėti su egzamino vykdytoja. To aš tikrai nenorėjau. 😃 Bet ji pasirodė, vos neužbučiavau jos ir paklausiau kaip jai sekas kalbėt. Paplepėjom, abi vienodai bijom, ji irgi nėra tikra savimi, susikibom rankom ir išėjom, kai mums buvo laikas. Monologui gavau temą "telephone using etiquette". Tai pribūriau, kaip negalima kalbėti telefonu, jei kalbi su žmogum, kaip negalima palikt garso įjungto kino teatre ar svarbiam susitikime ir panašiai. Reikia iškalbėti 3-4 minutes, aš iškalbėjau daugiau, nespėjau apibendrint, mane nutraukė, nes per ilgai. Galvojau viskas, baigtos mišios man dabar. Perėjom prie dialogo. Tema buvo kažkas panašaus tokio, kad reikėjo sukurt forumą, kur žmonės diskutuotų apie laimę ir kas jiems ją teikia. Jau nepamenu, ką mes ten abi svaigom, bet pakalbėjom ir nešdinomės iš ten. 


Po kelių savaičių buvo kita dalis - rašymas ir klausimas. Gavome užduočių lapus, kuris prasideda nuo keletos užduočių, kurias reikia atlikti paklausius įrašo. Tai paprastai būna užduotys "kas ką pasakė" "tiesa ar melas, kad" "įrašykite praleistus žodžius išgirdę juos įraše" ir panašiai. Šitas man sekėsi neblogai, išskyrus kai priėjome tą dalį, kur reikia įrašyti praleistus žodžius. Įrašiau 1 iš 5 ar 6 prašomų. 😁 Negirdėjau tiesiog, šiaip klasėje kai treniruodavomės, ties šita dalimi 100% niekada neįrašydavau bet 70-80% visada. Na, egzamine nepasisekė, bet labai nenusiminiau, kadangi vėliau - skaitymo užduotis. Perskaitai tekstą ir atlieki pratimus. Juos visus padariau teisingai, nes nėra nieko lengviau, nei ras tekste atsakymą ir jį pažymėt. Aišku, ten painu, bet aš tokiose užduotyse buvau "profė". 😎 Ir galų gale - rašymas. Reikėjo rašyti laišką internetinei parduotuvei, kad užsisakei prekę, bet nori pakeist ją, nes įvėlei klaidą. Rašiau, kad batus užsisakiau, bet nebenoriu raudonų, noriu juodų ir kad sumaišiau dydžius. 😃Ir dar viena, didesnė užduotis - nuomonės rašinys. Tema - "kas geriau: mokytis individualiai ar grupėse". Aš buvau už tai, kad grupėse ir argumentavau didesne motyvacija, nes visi aplink dirba bei pagalba, jei kažkur užkliūni, ta klaida nelieka pamiršta, tave pamoko ir judi pirmyn, neatsilieki nuo kitų, nelieka spragų. Ir kad šiaip, smagiau, komunikuoti išmokstam ir panašiai. Tai savo egzaminu buvau patenkinta, patenkinta ir rezultatu - 94 balai iš 100. 🙉 Jei ne ta praleista užduotis su žodžių įrašymu, būčiau ir 100 turėjus, bet eh, yra kur tobulėt tai ir gerai. 


Dabar jau nebepamenu kurioje vietoje tiksliai, bet man atrodo, prieš anglų egzaminą dar vienintelė laikiau dailės egzaminą. Jis nieko nelemia, pasiėmiau jį vien dėl to, kad piešt, tobulėt, išmokt parašyti savo darbo aprašą ir šiaip įgaut kuo daugiau naujos patirties. Menų egzaminai vertinami dešimtbale sistema. Reikia padaryti didelio formato darbą, parašyti 1000+ žodžių aprašą ir nuvažiavus pas komisiją jį pristatyti ir atsakyti į užduotus klausimus ten. Ką galiu pasakyt. Man sekėsi puikiai. Kadangi ruošiaus egzaminui, būdavo dienų, kad neidavau apskritai į jokias pamokas, o visą dieną sėdėdavau pas dailės mokytoją, piešdavau, gerdavau arbatą ir valgydavau sausainius. 😃 Išlaikiau ant 10, pristačiau puikiai, atsakiau į klausimus, viskas praėjo sklandžiai. Ties aprašu šiek tiek kankinausi, bet mano nuostabioji dailės mokytoja man padėjo ir viskas čiki. Turiu  savo egzamininio darbo nuotrauką:

Vėliau atėjo lietuvių kalbos egzaminas. Jam ruoštis nežinojau kaip. Realiai reikėjo žinoti 30+ autorių biografiją, kūrinius ir kas kur buvo, kokios idėjos ir panašiai. Nors aš ir skaičiau visus privalomus kūrinius, sąžiningai tikrai kiekvieno nemokėjau. Turėjau mėgstamiausius, kuriuos atsiminiau dėl to, nes labai patiko (Sruoga ir "Dievų miškas", Putinas ir "Altoriu šešėly", V. Krėvė ir "Skirgaila", A. Škėma ir "Balta drobulė" ir kiti.). O kiti, ypač poezija, liko tik perskaityta ir užmiršta. Prieš egzaminą dariausi visokias nesąmones, kad tik kuo daugiau išmokt. Braižiausi informacijos lenteles, karpiausi lapelius, kokį ištraukiu autorių, apie jį viską ką žinau pasakau. Jau visiems namiškiams buvau išūžusi galvas, visi jau neapsikentė girdėt Baranauskas, Baranauskas, Putinas, Sruoga... 😁 Kaip ir minėjau anksčiau, kuo daugiau mokeisi, tuo mažiau mokėjai. Todėl mečiau viską, sakiau sau "Dovile, tu viską perskaitei, tu moki rašyti rašinius, tu gali, viskas bus gerai, eik pailsėt". Nu ir paskutines dvi dienas nieko nebežiūrinėjau ir nebesinervinau. Kuomet nuvažiavau į egzaminą, susiradau savo vietą, spėliojau, kokie autoriai ir temos bus. Niekaip neradau ramybės, o patalpoje dar ir šalta buvo, tai nežinau drebėjau dėl jaudulio ar dėl šalčio, ar dėl abiejų. 😀 Kuomet įteikė lapus ir leido pasižiūrėti temas, man tiesiog akmuo, ne visas dangoraižis nuo širdies nusirito, kai pamačiau pažįstamus ir mėgstamus autorius bei artimas temas. Duoda egzamine 4 temas - 2 samprotavimo ir 2 literatūrinio rašinio. Visos buvusios temos buvo lengvos (bent jau man), tačiau pasirinkau lengviausią variantą, kad nestatyt savęs į ir taip keblią padėtį ir nerizikuot savo ateitimi. "Kas žmogui teikia ramybę?" - štai tokią tema pasirinkau ir pati pirmoji parašiusi rašinį išėjau. Pasiėmiau juodraštį, nes to prašė mano lietuvių mokytoja. Padaviau jai, bet ten nieko nebuvo įmanoma suprast, + rašinio originale daug pakeitimų, nei kad buvo mano suplanuota juodraštyje. Sakė mokytoja, kad abejoja ar bus gerai, abejoja rašinio įtaigumu ir stiprumu, bet pamatysim kaip bus. Tokią demotyvacijos vakarienę gavus su nekantrumu laukiau rezultatų, bet širdyje tikėjau, kad parašiau tikrai gerą rašinį. Taip pamanė ir vertintojai - įvertino mano rašinį 95 balais iš 100. Kai pamačiau šitą rezultatą - vos neapsiverkiau iš laimės. Buvo nerealu! Savo mokytojai parašiau sms žinutę - "95, be reikalo manim netikėjot😊", o ji tik atrašė "tikėjau tikėjau😎". Visus metus, kiek ji mane mokė, visada gailėdavo 10 už rašinį. 8-9 buvo einamieji pažymiai, kad ir kaip gerai rašydavau. Tik dabar suprantu, kaip man tai padėjo. Kiekvieną kartą vis norėjau parašyt geriau, tobulėjau ir šitas 10 nebuvimas leido man gerai išlaikyti egzaminą. Sumaniau, kad reikia mokytojai atsidėkot už tai, nes be jos aš niekur, tai galvoju padovanot jai 95 daiktus - kaip ir gavau balų. Šitai žadu įvykdyt, ko gero, po pirmo kurso kolegijoj. Gal išeis ir anksčiau, imsiu kaupt jai dalykus - knygas, rašiklius ir kitus mokytojoms praverčiančius dalykėlius. Nes ji - mano mylimiausia mokytoja, kiek mes kartu patyrėm, šakės. 😄


Dabar smagiausia dalis - matematika. Kaip aš dvejojau ir spyriojaus dėl jos. Nesu tiksliukė, kuomet po 10 klasės buvo galima rinktis dalykus, stengiausi atmesti kaip įmanoma daugiau tiksliųjų mokslų, kad man nereikėtų kankintis. Bet matematiką pasilikti buvo privalu, niekur nuo to pabėgt negalėjau. Tik buvo galima rinktis kursą - A arba B. Pasirinkau A, nes iš matematikos visad turėjau 7-8 metiniam. Ir 12 klasėj jis išliko 7. Jį užsidirbt buvo labai sunku, nes matematikai laiko neskirdavau, o kontrolinius ir atsiskaitomuosius rašyti vistiek reikėdavo. Tai būdavo ir taip, kad gaunu 5, darau namie milijoną uždavinių ir  mokytoja pakelia iki 6 ar 7. Taip darydavom vien dėl to, nes mes tiesiog nebeturėdavom laiko kažko išmokt, o aš dažniausiai aukodavau matematiką. 😃 Matematikos egzaminas privalomas, jei nori studijuoti nemokamai, bet menų sritis - išimtis, jos ten nereikia. Būtent todėl sakiau sau, kad nelaikysiu. Bet vėliau kažkaip pasirašiau dokumentus, kad laikysiu. 😁 Tuomet vėl persigalvojau ir sakiau, kad neisiu į tą egzaminą, nes jei nelaikai/neišlaikai, į brandos atestatą to nerašo. Pamenu, labai pykdavomės su matematikos mokytoja, nes per pamokas lindėdavau telefone, nesimokydavau, nieko nesuprasdavau, neidavau į pamokas kartais. Mums matematikų buvo 6 per savaitę, o vieną dieną - net trys. Tai matematikos yra prasimokyta 310 valandų iš viso. Įsivaizduojat? 310 valandų matematikos kabinete. 😁 Mokslo metų pabaigoje, prieš pat matematikos egzaminą (kuris buvo birželio 9), dvi savaites vyko konsultacijos. Tiesiog reikėdavo ateit į matematiką. Aš nėjau nei į vieną konsultaciją, nes ir taip buvau pavargus, visada neišsimiegojus, gale mokslo metų net ir nebepasidažydavau, nes neturėdavau ryte jėgų... 😤 Galvoju kam man dar vargt, jei egzaminas nieko nelemia, į jį einu tik šiaip sau, nes taip susisuko, kiek surinksiu, tiek. Kai rašydavom bandomuosius matematikos egzaminus, kartais net nesurinkdavau tiek, kad jį išlaikyt. 😀 Kitus kartus - vos peržengdavau ribą ir išlaikydavau (16 balų). Šita praktika mane nuteikė taip, kad neverta net eit į tą egzaminą. Bet birželio devintą aš atsikėliau, susiruošiau ir į jį išvažiavau. Nu ir tiek to, galvoju, niekas man per galvą neduos jei ir nepaeis. O man, žinokit, paėjo ir neblogai. 40 balų iš 100 surinkau. Daugiau už koleges, kurios sąžiningai dvi savaites lankė konsultacijas ir mokėsi papildomai. Buvau apakus, ir labai savimi patenkinta. Mokytoja taip pat patapšnojo per petį, kad pasistengiau. Įrodžiau sau, kad galiu kai noriu, to ir užtenka. 


Na ir paskutinis egzaminas, kurį laikiau - biologija. Biologijos pamokas visada mėgau, man šis mokslas patiko. Būtent todėl aš ir pasirinkau laikyti šitą egzaminą - grynai dėl pramogos ir dėl to, kad buvo labai įdomu kokios bus užduotys. Labai biologijos aš nesimokinau, kiek klasėj girdėdavau, tiek galvoje ir išlikdavo. Kažko papildomai ar dar kartą neskaitydavau, nes prisipažinsiu, aš buvau labai tinginė mokinė. 😁 Namų atmosfera mokslams man niekaip netiko, norėjosi eit ką nors kitą veikt, tik ne knygos, tik ne jos. Tai aš noriai lankydavau papildomas biologijos konsultacijas ir su mokytoja spręsdavau užduotis. Kadangi buvo paskutinis egzaminas, sesijos pabaiga, važiavau į jį labai atsipalaidavusi, be jokio jauduliuko. Palyginus kiek jaudinausi prieš pirmą egzaminą, tiek dabar nebesijaudinau prieš paskutinį. Užduotys tikrai buvo nelengvos, dar ir kraujotakos daug pratimų, o jos aš taip niekad ir neišmokau. 😏 Užpildžiau ką mokėjau, surinkau 56 iš 100. Aišku, ko gero nuvyliau savo biologijos mokytoją, nes ji iš manęs tikėjosi daug daugiau, tačiau yra kaip yra, išėjo kaip išėjo, man patinka ir toks skaičiukas kaip nieko niekada nenuveikus. 😀

Nors mokyklos egzaminai baigėsi, kai grįžau iš biologijos egzamino, turėjau sėsti į autobusą ir važiuoti į Vilnių, nes birželio 20 - man stojamasis egzaminas. Aš stojau į Vilniaus dizaino kolegiją - grafinių komunikacijų studijas. Kad ten patekti, reikia anglų, lietuvių kalbos egzaminų ir laikyti stojamąjį. Stojamasis egzaminas labai svarbus, nes lemia 70% tavo stojamojo balo. Tai vos tik grįžau į namus, greit persirengiau (o tada buvo velniškai karšta diena), pasiėmiau reikalingus dalykus ir išvažiavau į Vilnių. Ten pernakvojau ir ryte, 10 valandą jau buvau VTDK patalpose, kur buvome egzaminuojami. Viskas nutiko taip greitai, kad aš jaučiausi kaip sapne, kad ten jau stoviu. 😁 Egzaminas susidėjo iš 2 užduočių: akademinio piešimo ir kompozicijos. Pirmoji užduotis - nupiešti ant stalo padėtas figūras tiksliai taip, kaip jos stovi ir atrodo. Naudoti šešėlius ir perspektyvą. Antroji užduotis - sukurti spalvinę kompoziciją duota tema. Egzaminai buvo vykdomi 4-5 dienas berods, aš važiavau pačią paskutinę, kad būtų patogu ir po kelionės nelauktų dar vienas egzaminas (biologija). Taip viską susidėliojau pagal patogumą. Mūsų kompozicijos tema buvo - "skruzdėlė". Pirmoji dalis sekėsi prasčiau, aš nemokėjau piešti tų erdvinių figūrų, kad jos atrodytų 3D. Taip, dvi savaites mokslo metų pabaigoje tarp pamokų ir konsultacijų vaikščiojau pas savo dailės mokytoją ir ji man pasakė pagrindines taisykles kaip ką piešti, tačiau mano ranka nebuvo įpratusi piešti tokių tiesių ir tikslių linijų be liniuotės pagalbos. Būtent todėl ir mokykloje, ir namie šiek tiek paišinėjau ir labai bijojau šios užduoties. Šiaip ne taip susidorojau, nors ir netobulai. Antra užduotis sekėsi geriau, idėja aplankė gan greitai, pavyko ją išpildyt kaip ir įsivaizdavau, jokių keblumų nepatyriau. 😎 Iš viso šis egzaminas truko 6-7 valandas, dabar tiksliai nepamenu. Bet žinau, kad atėjusi 10, patalpas palikau jau vakare. 😀 Tuomet ėjau pavalgyt prie Katedros esančiame KFC restorane, vėliau į autobusų stotį ir į namus. Grįžau ir ėjau miegoti, nes jaučiausi visiškai išsekusi ir pavargusi. "Viskas, tai baigės" - pagalvojau ir užmigau. Šiuo egzaminu uždariau egzaminų maratoną, bet nerimas nesibaigė. 


Man buvo labai įdomu sužinot rezultatus. Jie buvo skelbiami vėlai, tas laukimas tiesiog žudė iš vidaus. Po to, kai sužinojau rezultatus savo stojamojo egzamino (73 iš 100), šiek tiek nurimau, bet nedaug. O jei neužteks? Aš labai norėjau ir svajojau ilgai apie šias studijas, bet, žinoma, norėjosi nemokamai mokytis, nes studijos tikrai brangus malonumas. Tai pamaniau nejaugi pasistengiau nepakankamai? Drebėjau visa laukdama laiško iš lamabpo sistemos. Ji turėjo parašyti, ar esu priimama mokytis VDK ar nesu. Nors visada svajojau mokytis Vilniaus dizaino kolegijoje, kai buvau jos apžiūrėt - įsimylėjau dar labiau, iš tos nevilties, kad ten stojamasis balas labai aukštas, dar pateikiau prašymą ir į VTDK, kur taip pat galima mokytis grafinio dizaino. Bet ten ne tokia aplinka, ten ne toks kolektyvas, viskas ne taip. Bet sakau, jeigu nepateksiu ten kur noriu, gausiu išsilavinimą kad ir kitoje vietoje, bet gausiu. Kuomet jau gavau laišką, labai bijojau jį atidaryti. 😃 Baisu buvo, jei ten neigiamas atsakymas. Visgi knietėjo sužinot, kad ir koks ten tas atsakymas buvo. O jis buvo teigiamas. Aš skaičiau jį gal 100 kartų, tą eilutę "jūs esate kviečiama studijuoti" dar 200 kartų. Sėdėjau, žiūrėjau į tas eilutes ir verkiau iš džiaugsmo. 😃 Ašaros byrėjo lyg pupos. Tada nulėkiau ir apsikabinau mamą, praėjau kukčiodama verkti, ji nesuprato kas yra. Aišku, galvojo, kad neįstojau, pradėjo ramint, o aš suspiegiau "neramink, aš įstojau!!!!". 🙊 Dar ilgai verkiau ir negalėjau nurimti, nes kai išsipildo svajonė, apie kurią kasdien galvojai ir dėl kurios tiek daug iškentėjai - neįmanoma nerodyt emocijų, o jos susimaišo, nebežinai ką daryt, kai šitiek laimės. Tai vėliau sutartu laiku nuvykau į Vilnių, pasirašiau sutartį su kolegija ir laiminga grįžau namo laukti rugsėjo. 💖


Taigi mano dvylikta klasė labai nemonotoniška - tai verkiu, tai juokiuosi, tai valgau krūvas maisto ir saldumynų, tai nevalgau nieko, tai mokaus, tai metu viską ir atsiduodu likimui. 😃 Rydavau šokoladus plytelėmis, kotletus tuzinais... Miegodavau kiekvieną dieną grįžus po pamokų, ypač mokslo metų pabaigoje. Grįžti ir į lovą, pamiegi 3-4 valandas ir tik tada gali jau kažką daryt, nes kitaip nėra jėgų, nėra nuotaikos, nieko. Gėriau vitaminus, giliai įkvėpdavau ir iškvėpdavau, plėšydavau sąsiuvinius, mėtydavau knygas... Dar išgyvenau pavasarinę alergiją savo rankoms, nosiai (nejaučiau net skonio porą savaičių😁), o kur dar daugybė užklasinės veiklos - konkursai, olimpiados, kelionė į Ignaliną... tie rytai kai nepajudi ir neatsikeli ir nenueini į mokyklą, kai pavėluoji į autobusą, kai pramiegi, kai sumaišai, kad šiandien ne šeštadienis... Buvo visko. 😂 Ir tai jūs galite puikiai pamatyti šio įrašo iliustracijose. Pamėginau surinkti įdomiausias akimirkas iš mano 12 klasės mokykloje. Viskas iliustruota, viskas kaip ant delno. Bet aš ir kolegos tą etapą praėjom, su juo susitvarkėm, nors ir esam maži žmogeliukai, nežinantys kas tas suaugusių gyvenimas, tvirtai į tai įsikabinom ir laukiam problemų srovių, kurias dar reikės atlaikyt ateityje! Be galo džiaugiuosi kad viskas pavyko ir mielai tai pakartočiau dar kartą! 


Visa laimė, kad tai rašydama susigraudinau vos tris kartus, čia man yra rekordas. Norėjau daryti visas nuotraukas nespalvotas, bet kai ėmiau jas spalvint taip, ėmiau žliumbt, tai atsisakiau šitos idėjos. 😁 Iš tiesų metai mokykloje man buvo tikrai labai įsimintini, malonūs ir tokie, kad net gera prisiminti! Linkiu ir jums tokių, paminėsit mano žodžius, kai baigsit mokyklą, o kas jau baigėt, tikiu, kad galit man pritart. 

Sėkmės didžiausios jums visoms, svajones pasiekt įmanoma!  😉
ŠIO ĮRAŠO PROGA KOMENTARUOSE PARAŠYKIT BENT VIENĄ GERĄ DALYKĄ APIE MOKYKLĄ, labai noriu paskaityt jūsų mintis. 💖


p.s. jei privėliau klaidų - atleiskit, pro drėgnas akis sunku matyt! 😄

48 komentarai:

  1. Dovilee, butu labai gerai, jei kur sone arba apacioje padarytum irasu archyva. Noriu paskaityti dauguma irasu, tad archyvas butu patogesnis budas juos visus rasti..

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dovile, žiauriai dėkoju už šitą įrašą, nes jis paskatino pasiryžti mokytis paskutiniais metais, bet tuo pačiu ir nedėkoju, nes skaitydama, kaip stresavai tu, pradėjau stresuot ir pati, nors iki pavasario ir egzaminų dar toli. :D beje, sveikinus įstojus, sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nieko, kas stresuoja, tam rūpi :D susitvarkysi su viskuo, pamatysi!

      Panaikinti
  3. Aš turbūt vienintelė iš mokinių tokia, bet džiaugiuosi, kad einu į mokyklą ir nenoriu jos baigti, nes nu tada dar nėra to tikrojo, sunkaus gyvenimo (nesensti dar galu gale :DDDD), aisku, kaip ir rasei - sunku kartais, bet ach, gi verta😁. Kažkada ir mes ją pabaigsim, o tada jos jau ilgėsimės, tai geriau pasidziaugti kol dar laikas :P.
    Man mokyklos geriausias privalumas - susitinkam su visais draugais kiekvieną darbo dieną🙈

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. taip, labai teisingai kalbi! :D o ir privaluma tikslu ivardijai, kaip ne kaip as savo klasioku labaaai pasiilgsiu...

      Panaikinti
  4. Nerealus irasas!! <3 butu labai gerai, jei padarytum koki haul'a mazdaug ka pirkai mokyklai siemet. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aciu!

      oi padarysiu tada, kai susipirksiu! :D nes visiskai no idea ko man kolegijoj prireiks, studentiskai turiu kuprine, viena uzrasu knygele su spirale ir parkeriu. :DDDD butinai parodysiu jei kazka daugiau isigysiu, as su jumis viskuo dalinuosi juk. :))

      Panaikinti
  5. Baigiau mokyklą prieš metus..jau ir pirmą kursą baigti suspėjau. Sėdėjau šiais metais ir stebėjau mokinius, ypatingai įdomūs abiturientai. Todėl pamačiusi įrašo temą užsukau čia..ir radau tai, ko tikėjausi. Gražūs tavo metai, bet jau greit pamatysi, kad STUDIJUOTI TAIP SMAGU, TAIP SMAGU, taip nauja, įdomu, sunku, kartais griūna pasaulis, kartais tu griūni po juo...tai taip neįprasta, kad mokyklos dalykėliai ims atrodyti pilkesni nei atrodo dabar. Bet gera, kad esi iš tų, kuri mokyklą atsimena su šypsena... vienaip ar kitaip, tie prisiminimai unikalūs - kartą gyvenime... :)

    Hm...o ką galiu gražaus pasakyti apie savo mokyklą? Ten aš užsigrūdinau gyvenimui ir išmokau kovoti už save. Atradau meilę. Žmogui ir SAU. Tačiau neslėpsiu, kad paskutiniais metais tenorėjau iš jos pabėgti...dėl žmonių. Gerai tai, kad viskas baigiasi. Ir prasideda. DIDELĖS SĖKMĖS TAU, Dovile!! Laikykis, nepamiršk, kad tai tavo svajonė. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ak, labai aciu tau uz toki grazu komentara ir tikrai tikiu, kad man studijos labai patiks, nes visgi visi sako, kad studijuoti - smagiau uz mokykla, o dar gi istojau ten, kur norejau, kas dar gali but geriau? :))

      aciu uz sekme ir linkejimus, tau to paties!!!! <3

      Panaikinti
  6. Nežinau kokį privalumą čia jos pasakyt, nes dažnai atrodo, kad nieko gero ten nėra, bet ten būna ir žmonių su kuriais sutari, ir kokių įdomesnių pamokų, nedaug, bet būna😃tai gal tik toks ir yra privalumas, bet vistiek vien dėl to kažkaip nesinori į mokyklą😃
    O įrašas labai fainai susiskaitė, šaunuolė!😊

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aciu tau! tikiuosi, kad mokykloje patirsi kokiu fainu akimirku ir kai kita karta gausi si klausima, turesi ka atsakyt negalvodama!!! <3

      Panaikinti
  7. Retai skaitau tavo įrašus, bet atsidariau ir nenusivyliau! Pajutau streso dėl 12 klasės, į kurią eisiu tik po 3-4 m.! :D Mokysiuos..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. :D nieko, dar iki kol mokysies, ko gero, gali daug kas pasikeisti, gal palengvins kazka, o gal kai tik pasunkins... sunku pasakyt, tik ka galiu - is anksto palinket sekmes ir zinok, kad tu ne viena tokia. ir pries tave, ir po taves tokiu tukstanciai! :))

      Panaikinti
  8. šiais metais pati eisiu į 12tą klasę, tad įrašas labai sudomino ir skaitėsi be galo įdomiai, net pati vienu metu susigraudinau! o man mokykloje tikriausiai labiausiai patinka renginiai (ypač tie, prie kurių pats prisidedi), nes tada pamatai kitokį mokyklos gyvenimą, susibendrauji su kitais žmonėmis:)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Ačiū, kad apšvietei truputėlį apie tą 12-tą klasę :D Žiūrėsiu kaip seksis man viską ištvert :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Ačiū labai už tokį įrašą !!! Būtinai rekomenduosiu draugei, nes šiemet jai bus 10 klasės egzaminai. Panašiai man buvo su standartizuotais testais. Prieš pirmą labai nervinausi, bet paskui su šypsena ėjau. Nekaliau naktims, o visą informaciją gerdavau iš mokytojų per pamokas. Žinau, kad dar toli, bet labai bijau anglų kalbos egzamino, nes tai vienintelė mano silpna vieta. Nesugebu net normaliai paskaityti... Tai ech

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. prasom!!!!
      nieko tokio, iki egzamino dar turi daug ir grazaus laiko pasitobulinti :)

      Panaikinti
  11. Atėjau į vero cafe, užsisakiau kavos, įsitaisiau į kamputį ant minkštasuolio ir pradėjau skaityti tavo įrašo..😻 Jaučiu pats nerealiausias, bei jaukiausias jausmas..💕 O dar, kai pastūmėjai nebijoti ir tiesiog pasitikėti savimi, ir kalbu ne tik apie egzus, o ir apie kontrolinius/atsiskaitymus.😄

    AtsakytiPanaikinti
  12. Šitas yrašas tikra demotyvacija mokytis ir siekti tikslų😍 Ačiū,kad pasidalinai bent dalimi savo gyvenimo❤Linkiu sėkmės studijose💕Esi šaunuolė,kad nepasidaviai ir siekiai tai ko norėjai seniai💓Sveikinu pasiekus savo svajonę/tikslą💖💕Sėkmės toliau judant link svajonės💘💗

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aciu! tik ne demotyvacija gal? nes cia neigiamas dalykas... ;D
      ačiū tau labai, sėkmės ir tau viskame kame 💕

      Panaikinti
  13. Kaip nuostabu kai skaitau, skaitau ir atrodo jog tai parašiau aš. Kiek daug savęs atradau Tavyje. O aš po 9 metų toje pačioje mokykloje, ją keičiu. Manau iš pradžių bus daug streso, o vėliau kibsiu į mokslus rimtai(ko nedariau pastaruosius 9 metus). Kaip ir tau namuose mokytis visiškai negaliu. Būdavo tokių dienų kai grįžtu iš mokyklos net neatidarau kuprinės, nei vadovėliu nesiimu, nei namų darbų nedarau, o vadovėlius pasikeičiu tik ryte paskubomis. Bet pirmi metai gimnazijoje, pirmi metai naujoje mokykloje tai labai labai tikiuosi jog pradės pavykti mokytis namuose. Aš manau, kad mokykloje yra gerai, kad tave verčia mokytis ir bando išvaryt tą tinginystę. Be abejo ir labai gerai, kad priverčia išlysti iš namų ir pabūti su draugais. O įrašo metu net išspaudžiau kelias ašaras. Skaitydama šiek tiek sunerimau, neaišku kaip su egzaminais bus ir taip toliau nors man jie dar tik po 3 su puse metų.
    Labai gera užsukti čia ir skaityti tokius nuoširdžius įrašus. Nuooostabu, Dovile!:))

    AtsakytiPanaikinti
  14. Dovile, negaliu žodžiais apsakyti kaip man patinka tavo įrašai��. Skaitydama tavo įrašus jaučiuosi lyg šalia tavęs sėdėčiau ir pasakoji man kaip tau sekėsi.
    Mokyklos privalumas yra draugai, klasiokai su kuriais išgyveni tą patį (testų, kontrolinių baimę, juoką ir šypsenas kada gauni 10!) �� bei noriu ir tau palinkėti sėkmės kolegijoj!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nu ačiū tau labai💕 ir už komplimentą dėl rašymo, ir už sėkmė!

      Panaikinti
  15. na, o aš eisiu dar tik į dešimtą klasę, bet jau tiek motyvacijos davei, kad jau pradėjau laukti mokslo metų ir dvyliktos klasės:D o kas gero mokykloje? tikriausiai mokytojai. visai faina paplepėti su jais ne tik apie jų dalyką ir vyresnes klases, bet apskritai:D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aha, mokytojai tikrai įdomūs pašnekovai, tik reikia mokėt prie jų "prieit". :D

      Panaikinti
  16. niekada nekomentuoju tavo įrašų, bet šis sujaudino savo atvirumu ir išskirtinumu💘 mokykloje man patinka tie momentai, kai su draugais juokiesi iki ašarų, kartu džiaugiesi arba tiesiog pyksti ant kažko😄 dar dievinu keliones į kurias važiuoji su mokykla/klasiokais nesvarbu ar tai būtų kita šalis ar tėvynės tyrinėjimas😄 žinoma dabar į mokyklą be galo nenoriu, tačiau pagalvojus visur galima atrasti gerų akimirkų😊

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. o galėtum komentuot:))) nes tavo komentaras laabai patiko, aciu!💕

      Panaikinti
  17. Dovile!!! Kaip mane sugraudinai! Aisku - geraja prasme! 😭 Matosi, kad labai jaudinaisi, stresavai, norejai ir galu gale pasiekei! Labai tave sveikinu ir dziaugiuosi del taves! ❤

    AtsakytiPanaikinti
  18. oho, skaičiau kaip kokią knygą ir dabar gailiuosi, kad arbatos nepasidariau. :D blemba, šis įrašas tikriausiai bus mano skaitomas dar ne kartą, nors man mokyklos baigimas dar visai neaktualus - dar keturi visko kupini meteliai laukia... :D

    nuoširdžiausiai sveikinu užbaigus vieną gyvenimo etapą ir pradėjus sekantį. tikiu, kad viskas tau seksis puikiai ir su viskuo susidorosi. :)

    tokių rašliavų norėtųsi ir daugiau. dievinu ilgus, laisvo stiliaus įrašus /pasakojimus. o nuotraukos... tokį efektą pridėjo nuotraukos... man labai širdį suėmė priešpaskutinė pastraipa ir tavo nuotrauka iš atestatų atsiėmimo. ;( taip gražu, bet visgi tikriausiai tavo teiginiu, kad pasiilgsiu mokyklos nepatikėsiu iki kol pati nepradėsiu eiti į paskutinę klasę. :D

    tad labai ačiū už nuostabų įrašą. <333

    o man geras dalykas apie mokyklą - tai kiti žmonės. kaip išmokstame juos vertinti, atsirinkti ir gerbti pagal jų statusą - draugai, mokytojai, kiti darbuotojai. išmokstama ne tik biologijos, kalbų, matematikos, bet ir kaip susitvarkyti su gyvenimiškomis situacijomis, pvz., kaip išsisukti neparuošus pamokų ar kaip susitvarkyti su pletkais. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. kai faina😭💕💕 as dabar tikrai nesigailiu, kad rasiau ji kelias valandas be atokvepio 💕 ACIU

      Panaikinti
  19. Jau seniai taip įsitraukus į straipsnį buvau. Manau, kad mokykla žiauriai aktuali tema kiekvienam, todėl ir aš pamačius pavadinimą tiesiog sulaužiau savo kompiuterio pelę su greičiu, kuriuo norėjau atidaryt tavo straipsnį :D Ir nemanau, kad galėjau rast didesnę paguodą kur nors kitur. Ir tikriausiai tu vienintelė, kuri gali taip paguost sėdėdama prie klaviatūros, ta prasme, esi tikrai beprotiškai talentinga. Pati susigraudint sugebėjau, nors nesu labai emocijas reiškiantis asmuo, net kai esu viena :D Didžiausi sveikinimai įstojus!

    O geras dalykas apie mokyklą... nežinau. Šiuo metu tik stresas ir aš abejoju ar tai geras dalykas :D Sienom lipu nuo vasaros vidurio, perėjau į gimnaziją po 9 metų pastovumo vienoj, mažoj mokyklėlėj, kur visus pažįsti ir visi pažįsta tave. Dabar tokia panika, nes tokia "truputį" introvertė esu, tai tokie pokyčiai ir mintis apie šimtus naujų žmonių nelabai guodžia :D Žiauriai gaila palikt tą mokyklą, bet "Neliūdėk, kad baigėsi, džiaukis, kad įvyko".

    AtsakytiPanaikinti
  20. laabai fainas straipsnis! nors ir ilgas, bet labai įdomiai ir greitai susiskaitė. žavi tavo nuoširdumas ♥

    AtsakytiPanaikinti
  21. Dovile, kuo daugiau tokiu irasu!
    kalbant atvirai, mokykla man nera kazkoks kirvis. zinau, jog kiek pastangu idesiu, tiek ir turesiu. zinau, jog jei nesimokysiu ir kiekviena diena ten saudysiu varnas, tai ir egzaminu rezultatai bus atitinkami, tad i mokykla einu su viltim ir lukesciais i grazia ir issvajota ateiti:D na zinoma, jei si istaiga ir egzaminai tiek daug nelemtu, mieliau veikciau kazka kita, bet yra kaip yra:D siais metais izengsiu i desimta klase. lyg siol visad sakiau, kad kas jau kas, bet sios klases kalbejime gausiu maximuma, kadangi neturiu kalbejimo viesai baimes, gebu gerai rasyti ir taip toliau ir panasiai, taciau po iraso kazkas pasikeite. nu nezinau kodel, bet pradejau bijot ir maziau savim tiket:D gal del to, kad suvokiau, jog tas mano kalbejimas nebe taip jau ir toli, kad ei, jau tuoj jam reiks ruostis, tada zengt i kabineta ir kalbet. gerai pakalbet ir nesusivaryt:D antras dalykas, kurio pradejau dar labiau bijot - dvyliktos klases egzaminai. puikiai isreiskei mano mintis: o kas jei visi dvylika metu nueis suniui ant uodegos? o kas jei likimas koja pakis ir egzaminu lape isvysiu viska, kas tada pro viena ausi atejo, pro kita isejo??:D laikom spygas, kad taip nebutu;D uj, dar labai paminet noriu, kad sitas tavo irasas ne tik kad susimastyt priverte, bet ir dave motyvacini spyri i uzpakali susiimt ir daryt viska, kad tas jaudulys nepasiteisintu!;)

    AtsakytiPanaikinti
  22. Ahhhh koks nuostabus įrašas! Skaičiau, siurbiau arbatą ir reikėjo stengtis, kad skaitant žandikaulis neatviptų ir ta arbata niekur nepabėgtų :D Žiauriai smagu taip paskaityt apie tavo šį gyvenimo etapėlį, būtų faina ateity sulaukt dar tokių panašių, asmeniškesnių įrašų :) Man dar liko treji meteliai mokyklos, bet jau jaudinuosi dėl baigimo, nes nelabai įsivaizduoju ką darysiu toliau. Lyg ir traukia menai (tapyba, grafika, dizainas) bett, nežinau ar sugebu tai daryti taip gerai, kad iš to pragyvenčiau...Uh, reik pradėt kažką rišt jau :D
    Didžiausios sėkmės tolesniuose moksluose, Dovile! <3

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. labai aciu uz komplimentus ir uz sekme... man tai labai daug reiskia, nesveikai faina tks palaikymas is Jusu! 💕

      Panaikinti
  23. Kodel nenorejai stoti i VDA?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. pasirinkau tai, ka pasirinkau, galimybiu daugybe buvo, bet kazka rinktis galejau tik viena. tai pasirinkau vdk ir kol kas nenusivyliau tuo, tikiuosi ir neteks:)

      Panaikinti
  24. gal nezinosi,bet jei buvai VDA ar galetum palyginti VDA ir VDK atmosfera/aplinka? jei tai nera per daug asmeniska, gal pasakysi, kodel nesirinkai dailes akademijos ? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nebuvau vda ir nezinau kokia ten aplinka, o ir ne pagal aplinka rinkausi mokykla, o pagal atsiliepimus :)

      Panaikinti


PALAIKINK PEROKSIDINĘ!

Teikia „Blogger“.
Theme Designed By Hello Manhattan
|

Your copyright

PEROKSIDINE.LT 2015